- poperis
- põperis sm. (1), poperỹs (3b) žr. popierius: 1. sing. Poperiu stalo nereik šluostyti – namuose bus nesutikimai (priet.) Pn. ^ Tai godniai išbaltina, kap poperỹs LKKII225(Lz). Baltas kai poperis Sln. 2. Parašysiu gromatėlę baltan poperėlin NS1055. 3. ppr. pl. Turi põperius, kad jo žemė Jnšk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
